Gairės tėvams
2
Vaikas mokosi kalbų
Kodėl ir kaip išmokstame kalbą?
Laikui bėgant išsivystė tūkstančiai kalbų ir tarmių, kuriomis šiuo metu kalbama visame pasaulyje. Kalbėdami žmonės gali dalytis mintimis, jausmais, nuomonėmis, supratimu ir vertybėmis, kurti visuomenę. Aplinka, kurioje augame ir gyvename, lemia mūsų vertybes. Be to, ji taip pat lemia ir mūsų kalbinius gebėjimus bei žodyną visomis mūsų mokamomis kalbomis (vadinamąjį kalbinį repertuarą). Aplinkybės taip pat lemia tai, kaip mes kalbame, taigi mūsų kultūrinį ir kalbinį tapatumą, ir paverčia mus tuo, kas esame. Kalbos įsisavinimas ir vėlesnis jos mokymasis, pavyzdžiui, mokykloje, padeda mums užmegzti ryšius su žmonėmis, kalbančiais ta pačia kalba kaip ir mes. Vaikui šie žmonės visų pirma yra jų šeima, giminės, draugai, o vėliau kiti sutikti darželyje, mokykloje ir profesinėje veikloje. Jam reikia mokėti užmegzti ryšius su jais visais. Su šiomis visuomenės grupėmis jis turi mokėti dalytis savo patirtimi, mintimis ir jausmais. Ir kartais tai yra daroma skirtingomis kalbomis.
Kaip išmokstame kalbų?
Mes gimstame pasiruošę išmokti kalbą. Vaikas paprastai labai noriai ir smalsiai mokosi kalbos ir ją vartoja. Kiekvienas vaikas gali išmokti bet kurią pasaulio kalbą, nepriklausomai nuo savo intelektinių gebėjimų. Žinoma, kad galėtų kalbėti, vaikas turi įgyti tam tikrų pažintinių gebėjimų ir pereiti tam tikras fizinio pasirengimo sąlygas: atitinkamai įkvėpti ir iškvėpti, įdarbinti balso stygas, burnos ir nosies ertmę, kad ištartų tam tikrus garsus, ir t. t.
Tėvai nemoko savo vaiko šeimos kalbos taip, kaip kalbos mokoma mokykloje. Paprastai vaikas įgyja šeimos kalbą klausydamasis įprastų kasdienių pokalbių, daug (ne)kalbinių užuominų ir atkartodamas jas, kai tik tampa fiziškai pajėgus. Vaikas nori bendrauti ir tai daro kiek įmanoma anksčiau. Tačiau, norėdamas išmokti kalbą, jis turi daug klausytis ir kalbėtis su savo šeima, giminėmis, darželio auklėtojais, kaimynų vaikais ir pan.
Vaikas, mokydamasis kalbos, eina žingsnis po žingsnio tam tikru keliu. Iš pradžių atsiranda pirmasis žodis, kuris atstoja ir visą sakinį, tada – dviejų žodžių sakinys. Trijų žodžių sakinio nėra – po dviejų žodžių sakinio vaikas ima kalbėti kokio nori ilgio sakiniais. Vaikas intuityviai suvokia, kaip veikia kalbos gramatinė sistema, jis kuria taisykles ir jas tikrina. Nors vaikai skirtingi, kalbos išmokimo kelias visiems būdingas tas pats, tik vieni vaikai tam tikrus etapus pereina greičiau, o kiti – lėčiau. Jis mokosi gramatikos tiesiog klausydamas ir kalbėdamas. Sulaukęs maždaug 4–5 metų amžiaus jis gali būti laikomas gana gerai perpratęs visus kalbos lygmenis (nuo žodyno, gramatikos, tarties iki sociolingvistinių situacijų: kaip kalbėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, svečiuose arba pas gydytoją). Kalbos mokymasis vyksta lyg savaime, jei jam nesutrukdo ligos ir kiti sutrikimai.
Tačiau nė vienas vaikas nesimoko kalbos tokiu pačiu greičiu kaip kiti vaikai. Kalbos įsisavinimas susijęs su daugybe asmeninių skirtumų, todėl sunku pasakyti, kada vaikas turėtų būti pasiekęs tam tikrą kalbos išmokimo lygį. Be to, šis kelias niekada nesibaigia. Visada galima išmokti ko nors naujo, vaikas yra labai linkęs domėtis ir įgyti daugiau žinių apie šeimos ir šalies kalbas. Vaikas trokšta kurti sudėtingesnius sakinius ir suprasti pagrindinę žodžių, sakinių prasmę, humorą, ironiją ir pan.
Kalbos vystymasis
Santrauka. Kiekvienas vaikas kalbą išmoksta skirtingu greičiu. Tačiau tam tikrus kalbos įsisavinimo proceso etapus paprastai pereina viso pasaulio vaikai.
Įgimtas jautrumas kalbai ir pasiruošimas ją išmokti.
Visame pasaulyje naujagimiai geba atpažinti kalbos melodiją (vadinamąją intonaciją), kurią nuolat girdi dar būdami motinos įsčiose. Jie gali atskirti šią kalbą nuo kitų kalbų.
Net kai naujagimiai verkia, jie atkartoja geriausiai pažįstamos kalbos skambesį.
Kūdikiai yra jautrūs kalbos garsams klausytojai. Jie gali atskirti net mažiausią reikšminį fonetinį vienetą (vadinamąją fonemą) visose kalbose. Bet iki vienerių metų amžiaus jie praranda šį gebėjimą ir ima prisitaikyti prie tos kalbos, kurią girdi ir kurios mokosi.
Kūdikiai guguoja ir čiauška, iš pradžių jie taria balses, paskui sujungia balses kartu su priebalsėmis (vadinamasis pirmasis ir antrasis gugavimo tarpsnis). Jie tyrinėja kalbą visais įmanomais būdais, dar prieš suprasdami ir tardami pirmuosius žodžius.
Žodžio supratimas ir tarimas.
Iš pradžių ateina žodžio simbolinės reikšmės supratimas, o tada jis ištariamas.
Kalbos atsiradimo pradžioje vaikas dažnai pasako vieno žodžio sakinių. Pavyzdžiui, vaikas rodo į lėlę ir ištaria: „Lėlė“, tai gali reikšti skirtingus dalykus, pavyzdžiui, „Ten yra lėlė“ arba „Noriu tos lėlės“.
Žodžių ir pasakymų, kuriuos vaikas supranta ir gali vartoti, skaičius vadinamas žodynu. Pirmieji 50 žodžių išmokstami lėčiau, vėliau jų daugėja labai sparčiai. Todėl šis tarpsnis dar vadinamas žodyno šuoliu.
Kitame tarpsnyje kuriami dviejų žodžių sakiniai, paskui jau vaikas dėlioja tokio ilgio sakinius, kokių jam reikia. Kartu auga jo supratimas apie gramatiką ir apie tai, kaip tam tikroje kalboje žodžiai išdėstomi, kad sudarytų taisyklingus sakinius (vadinamoji sintaksė). Paprastai vaikas jau geba žaidimą su kamuoliu vadinti „Žaidimas su kamuoliu“ arba „Mama žaidžia su kamuoliu“. Gramatika ir sintaksė vis dar gali būti tam tikrais atvejais netaisyklinga, tačiau tėvai neturėtų nerimauti. Normalu, kad vaikas žaismingai tyrinėja kalbos taisykles. Tam prireiks laiko, tačiau daugumai vaikų patinka žaisti žodžiais, taisyklingomis ir netaisyklingomis formomis. Tėvai gali padėti savo vaikui suteikdami jam daugiau galimybių kalbėtis apie jam rūpimus dalykus, jam įdomiomis temomis (žr. dalį šiame skyriuje „Kaip padėti mokytis kalbos?“), bet ne mokydami ir taisydami tam tikras jo gramatines formas ar žodžius.
Vientisiniai sakiniai ir papildoma informacija, išauginanti vientisinį sakinį į sudėtinį (vadinamieji pagrindiniai ir šalutiniai sakinio dėmenys), įsisavinami būnant maždaug 4–5 metų amžiaus. Tuo metu vaikas, pavyzdžiui, gali pasakyti: „Mama šiandien su manimi žaidžia kamuoliu, o tėtis prie mūsų prisijungs vėliau“ (pagrindinis dėmuo + o + pagrindinis dėmuo) arba „Mama šiandien negali su manimi žaisti kamuoliu, nes turi dirbti“ (pagrindinis dėmuo + šalutinis dėmuo). Abiem atvejais antroji sakinio dalis atskleidžia tam tikrą papildomą informaciją, paaiškinančią, kas bus toliau arba kodėl taip yra. Šiame amžiuje vaikas vis geriau supranta, ką reiškia žodžiai „anksčiau“, „vėliau“, „rytoj“, „vakar“ ir pan. Jis taip pat lavina supratimą apie dalykus, kurie įvyko, vyksta ar įvyks, apie priežastis ir pasekmes. Augantį pasaulio supratimą jis išreiškia vartodamas sudėtingesnius sakinius.
Laikui bėgant vaikas įsisavina ir sudėtingesnes kalbos ypatybes, pavyzdžiui, ironiją, humorą, skirtingas to paties žodžio reikšmes ir pan. Jis pradeda pasakoti anekdotus, kurie jums, tėvams, iš pradžių gali skambėti nejuokingai. Tačiau tai yra žingsniai humoro jausmo ugdymo link, kurie ilgainiui virs išmoningesniais juokeliais ir anekdotais.
Kaip padėti mokytis kalbos?
Vienintelė pagalba, kurios vaikui paprastai reikia, yra daugiau galimybių bendrauti įvairiomis temomis su tėvais, broliais ir seserimis, bendraamžiais, mokytojais ir kt. Kiekvienas gali būti kalbos vartojimo pavyzdys. Tačiau pirmuosius pavyzdžius vaikas paprastai randa šeimoje, nes pirmaisiais metais jis daugiausia laiko praleidžia šeimoje su artimiausiais žmonėmis.
Tėvai daug prisideda prie vadinamojo panardinimo į kalbą (-as). Tai reiškia, kad galite padėti savo vaikui išmokti ir tapti įgudusiu kalbėtoju, jei nuolat kasdien bendrausite su juo šeimos ir šalies kalba.
Kuo daugiau su vaiku kalbėsite įvairiomis temomis, vartodami skirtingus žodžius ir pasakymus arba tuos pačius žodžius skirtingomis reikšmėmis ir gramatinėmis formomis, tuo daugiau žodžių vaikas intuityviai išmoks. Tai padės jūsų vaikui sukaupti vadinamąjį turtingą žodyną (= visus pavienius žodžius ir pasakymus, kuriuos žmogus moka). Kuo dažniau savo veiksmus palydėsite atitinkamais paaiškinimais (pavyzdžiui, laistydami gėles, galite sakyti: „Laistau gėles. Joms reikia vandens.“), kuo daugiau taisyklingai pakartosite vaiko teiginius (pavyzdžiui, vaikas sako: „Mama, kamuolys“, jūs galite pasakyti: „Tu teisus. Mama žaidžia su kamuoliu. Ar tu irgi nori pažaisti?“), tuo vaikas gaus daugiau kalbinės įvesties. Kuo dažniau tėvai užduos atvirus klausimus, kad paskatintų vaiką kalbėti (pavyzdžiui, „Ką dabar daro tėtis?“), tuo daugiau naudos iš bendravimo gali gauti vaikas.
Kuo dažniau vaikas girdi taisyklingus įvairių konstrukcijų pasakymus ir gali dalyvauti pokalbyje, kuris susideda ne tik iš vaiko atsakymų „taip“ ar „ne“, tuo lengviau jis supranta, kada kokią gramatinę formą ar žodį vartoti. Kuo daugiau įtrauksite žaismingų pokalbio kūrimo būdų (pavyzdžiui, dainelių, eilėraštukų, dialoginio skaitymo ir t. t.) arba prisidėsite prie vaiko pasiūlytų žaismingų bendravimo būdų, tuo labiau vaikas išliks susidomėjęs ir noriai bendraus. Be to, tokiu būdu jūsų vaikas susipažins su daugiau gramatinių struktūrų ir greitai išmoks taisyklių, reikalingų tapti įgudusiu kalbėtoju. Turtingas žodynas, gramatikos perpratimas ir tam tikros pasakymo kūrimo taisyklės yra būtinos norint vėliau sėkmingai mokytis mokykloje.
Todėl kalbant su vaiku labai svarbu, kiek, ką ir kaip sakote. Taip pat labai svarbu, ar atidžiai klausotės ir nuoširdžiai bendraujate su vaiku. Jūsų įsitraukimas ir požiūris daro įtaką vaiko norui kalbėtis!
Dalykai, apie kuriuos vertėtų pagalvoti
- Kiek laiko reikia praleisti kalbantis su vaiku?
Kiek laiko aš skiriu pokalbiams su savo vaiku? - Apie ką su vaiku reikia kalbėtis?
Apie ką aš kalbuosi su savo vaiku? - Kaip dažnai reikia vaikui arba su vaiku skaityti knygas?
Kaip dažnai aš skaitau su savo vaiku? - Kaip dažnai reikia pasakoti ir atpasakoti istorijas kartu su vaiku?
Kaip dažnai aš kartu su vaiku pasakoju ir atpasakoju istorijas? - Kaip dažnai reikia dalytis patirtimi, kuri skatintų vartoti kuo įvairesnius žodžius ir gramatines formas?
Kaip dažnai aš dalijuosi su savo vaiku patirtimi, kuri skatintų vartoti kuo įvairesnius žodžius ir gramatines formas?
Atminkite!
- Vaikai iš prigimties nori bendrauti ir dalytis savo pomėgiais bei išreikšti poreikius. Todėl jie turi stiprią vidinę paskatą mokytis kalbos.
- Kiekvieno vaiko kalbos raida vyksta savu greičiu.
- Šeima ir kiti vaikui svarbūs asmenys (pavyzdžiui, vaikų darželio auklėtojai)...
- ...vaidina esminį vaidmenį, kaip ir kokiu lygmeniu vaikas supažindinamas su kalba;
- ...gali labai padėti vaikui atskleisdami, kokios įvairios ir turtingos yra kalbinės priemonės (pavyzdžiui, per pokalbius, skaitydami knygas, klausydami ir dainuodami dainas ir t. t.).
Veikla su vaiku
Žaisdami su vaiku galite sustiprinti tarpusavio ryšį ir kalbos vystymąsi. Žaisdami vaikai gali išmokti naujų žodžių ir gramatinės išraiškos būdų. Vaikai kuria žaidimo taisykles, derasi dėl jų ir vėl iš naujo perkuria. Be to, žaisdami jie užmezga ir sutvirtina santykius. Jie bendradarbiauja ir socializuojasi. Kartu jie skatinami drąsiai tyrinėti kalbą. Taigi, susipažinimas su naujais žodžiais, gramatika ir sakinių sudarymo būdais per žaidimą yra itin skatintina kalbos ugdymo priemonė.
Kaip galima ugdyti kalbą per veiklas?
Norėdami padėti vaikui mokytis kalbos, galite pasiūlyti pažaisti arba galite pasinaudoti tuo, kad vaikas pats pradeda žaidimą. Tai gali vykti bet kur ir bet kada, važiuojant ar būnant namuose, autobuso stotelėje ar laukiamajame pas gydytoją. Kalbos mokymasis gali būti stiprinamas, pavyzdžiui, žaidžiant...
... žodžių žaidimus, kuriais pradedamas pasakojimas, pavyzdžiui,
-
„Į kuprinę įsidėjau...“
Žaidimo taisyklės
Jei žaidžiate su mažesniais vaikais: - į maišą pridėkite tikrų kelionėje galinčių praversti daiktų. Vaikas galės išsirinkti vieną iš jų, jei pačiam niekas nešaus į galvą. Sudėkite su vaiku tikrą kuprinę – dėdami kalbėkitės.
Jei žaidžiate su didesniais vaikais: - įsivaizduokite, kad turite kuprinę, dalinkitės mintimis, ko jums gali prireikti kelionėje.
Pirmiausia kartu su vaiku turite nuspręsti, kur norite keliauti ir kodėl būtent ten keliausite. Tada įsivaizduokite, ko jums galėtų prireikti šioje kelionėje. Kiekvienas gali turėti savų idėjų ir taip prisidėti prie daiktų atrankos ir kuprinės dėjimo.
Mama, tėtis ar auklėtoja pradeda žaidimą sakydama: „Aš susilanksčiau ir į kuprinę įsidėjau marškinėlius.“ Tada ateina vaiko eilė ką nors įdėti į kuprinę.
Vaikas turi įvardyti daiktą, kuris bus įdėtas į kuprinę. Be to, jis turi prisiminti ir įvardyti, kas jau yra kuprinėje. Tada kitas žaidžiantis daro tą patį – įvardija naują pridedamą daiktą ir išvardija viską, kas joje jau yra. Kiekvienas žaidėjas turi teisingai viską prisiminti. Jei žaidžiate su vyresniais vaikais, tada dar gali būti papildoma taisyklė: reikia prisiminti viską iš eilės daiktų sudėjimo tvarka. Kai visi žaidžiantys ką nors įdeda į kuprinę, galima nutraukti žaidimą arba jį tęsti sukant dar vieną ratą.
-
„Seniai seniai gyveno...“
Žaidimo taisyklės
Pirmasis žaidėjas pradeda sakydamas: „Seniai seniai gyveno mergaitė. Vieną dieną ji iškeliavo...“ Šioje vietoje vaikas pakviečiamas tęsti pasakojimą ir pridėti dar du sakinius. Tada dar kito žaidžiančio paprašoma tęsti pasakojimą nuo tos vietos, kur buvo sustota. Laikydamiesi tokios tvarkos, jūs užtikrinate, kad vaikas vis labiau prisideda prie pasakojimo. Kiekvieną kartą žaisdami šį žaidimą, kartu ne tik dėliojate smagią istoriją, bet ir linksmai leidžiate laiką, juokiatės iš sukurtos istorijos.
-
„Pro siaurą akių plyšelį matau kai ką, kas...“
Žaidimo taisyklės
Pirmasis žaidėjas pradeda sakydamas: „Pro siaurą akių plyšelį matau kai ką, kas prasideda raide A“ arba „Pro siaurą akių plyšelį matau kai ką, kas yra mėlynos spalvos.“ Visi apsižvalgo aplink ir bando atspėti, ką pirmasis žaidėjas turėjo omenyje. Vienas po kito žaidėjai bando atspėti teisingą atsakymą klausdami: „Ar tai galėtų būti ... ?“ Tas, kuris atspėja teisingai, dabar gali perimti estafetę ir nusižiūrėti kitą daiktą: „Pro siaurą akių plyšelį matau kai ką, kas...“
-
„Kaip tau šiandien sekėsi?“
Žaidimo taisyklės
Taip pat galite pagalvoti apie pokalbį prieš miegą. Vaikui jau atsigulus į lovą, pasišnekėkite kelias minutes ir aptarkite praėjusią dieną užduodami keletą paprastų klausimų: 1) Kaip dabar jautiesi? 2) Gal norėtum man ką nors papasakoti apie savo dieną? 3) Ką naujo šiandien sužinojai, ko išmokai? 4) Už ką esi dėkingas? Į šiuos klausimus kiekvienas gali atsakyti paeiliui. Mažesni vaikai pradžioje tikriausiai atsakys lakoniškai, neišsiplės. Vis dėlto laikui bėgant pamatysite, kad jie vis labiau ir labiau prisideda prie pokalbio, išlaisvėja.
Galite ieškoti žodžių, prasidedančių tam tikra raide, kaip minėta žaidime „Pro siaurą akių plyšelį matau kai ką, kas...“. Toliau pokalbį galite pakreipti pagal vaiką. Tarkim, jūsų vaikas nori nukreipti jūsų dėmesį į ant stalo stovintį puodelį. Tokiu atveju paklauskite, ką vaikas mėgsta gerti iš šio puodelio. O jei vaikas pamini daiktą su geltonomis dalimis, tada paklauskite, kas dar yra geltonos spalvos, taip pat galite išvardyti geltonus daiktus, kurie patinka jums abiem. Taip po truputį vaikai išmoksta daugiau žodžių ir jų reikšmių.
Galite pratęsti žaidimą „Į kuprinę įsidėjau...“ ir susidėję daiktus į kuprinę, galite imti kalbėtis su vaiku apie kelionę: kiek dienų jis planuoja keliauti, kaip (pėsčiomis, dviračiu, motociklu...), su kuo, kur (į mišką, kalnus, prie jūros...).
... daiktai ir žaislai, su kuriais vaikai mėgsta žaisti ir kuriuos galima rasti bet kuriuose namuose, pavyzdžiui, kamuolį.
Žaidimai su kamuoliu gali lavinti ne tik judesių koordinaciją, bet ir socialinius gebėjimus bei kalbos raidą. Tėvai tą gali veiksmingai paskatinti. Žaisdamas su kamuoliu, vaikas gali suprasti žodžių „lėtas“ ir „greitas“, „žemas“ ir „aukštas“, „kairė“ ir „dešinė“ ir t. t. reikšmes. Kamuolys gali riedėti „po stalu“ arba būti padėtas „ant kėdės“. Žaidžiant su kamuoliu, galima tiesiog pasakyti kitam, ką norite su juo padaryti arba kaip turėtų tęstis žaidimas. Bet kurį žaidimo veiksmą reikia įvardyti žodžiais, kurie gali papildyti vaiko kalbinį repertuarą, jei jie bus svarbūs vaikui ir jis juos girdės dažnai. Kamuolys tėra tik vienas iš pavyzdžių, kaip žaislai ir žaidimai gali būti taikomi siekiant kasdienybėje lavinti kalbą. Bet kuri veikla, į kurią vaikas sutelkia dėmesį, pavyzdžiui, dėlionės dėliojimas ar bokšto statymas iš kaladėlių, gali tapti kalbos mokymosi situacija. Galite ja pasinaudoti kaip proga pradėti pokalbį, kuris bus įdomus jums abiem. Tokiu būdu taip pat galite sustiprinti ryšį su savo vaiku.
...eilėraščiai ir dainelės išmoko vaiką žaisti su kalba, padeda įsiklausyti į jos skambesį ir suprasti, kaip ji „veikia“.
Eilėraščiai ir dainelės lavina veido raumenis ir gebėjimą taisyklingai tarti žodžius. Vaikams patinka eilėraščiai, kuriuos lengva įsiminti. Taip pat jiems patinka žaisti su žodžiais. Tad tikrai verta atkreipti dėmesį į eilėraščius. Dauguma vaikų gauna naudos ir klausydamiesi dainelių. Dainuodami daineles ir deklamuodami eilėraščius, vaikai žaismingai tampa įgudusiais kalbos vartotojais. Be to, kiekviena melodija, rimas ar ritmas yra neatsiejama nuo tam tikros kultūros ir kalbos.
...kalbėjimasis skaitant knygą.
Skaitydami knygą kartu su vaiku, galite pasirinkti interaktyvų skaitymo ir pasakojimo būdą. Vaikas turi ne tik klausytis, kaip jūs skaitote. Galima sukurti bendrą pasakojimo patirtį. Galite kartu su vaiku tyrinėti knygoje aprašomą istoriją ir leisti vaikui kai kuriose dalyse įsiterpti, pratęsti pasakojimą. Galite net šiek tiek padėti, papildyti istoriją detalėmis ir užduoti vaikui su istorija susijusių klausimų. Taip galite įsitraukti į pokalbį su vaiku. Kartotinis tos pačios knygos skaitymas gali paskatinti tokius dialogus ir padėti vaikui kaskart papildyti istoriją naujais vingiais.
...kartu su vaiku skaitydami knygą, žiūrėdami paveikslėlius ar nuotraukas, apibūdinkite tai, ką matote, netiksliai, neteisingai, ir žiūrėkite, ar vaikas bandys jus pataisyti.
Pavyzdžiui, galite apibūdinti nuotrauką, kurioje berniukas žaidžia su aitvaru, sakydami: „Žiūrėk, mergaitė žaidžia su šuniuku“ arba „Žiūrėk, berniukas skraidina lėktuvą!“ Daugelis vaikų juoksis, nesutiks, sakys, kad suklydote, ir bandys jus pataisyti taip, kaip tuo metu moka. Bet jei ne, vaikas jūsų netaiso, galite pratęsti pokalbį ir paklausti, ar vaikas mano, kad tai, ką pasakėte, buvo teisinga, ir tuomet paklausti, ką vaikas mato nuotraukoje.
Šie žaidimai nėra vieninteliai galimi, galbūt iš savo vaikystės jūs prisimenate kitų kalbinių žaidimų arba dabar, beskaitydami šį tekstą, jūs sugalvojote naują žaidimą, kuris sudomins jūsų vaiką ir paskatins jo kalbos raidą.
