Deutsch (de) English (en) Hrvatski (hr) Polski (pl) Русский (ru) Slovenščina (sl) Türkçe (tr) Українська (uk)

Gairės tėvams

9
Įdomūs faktai apie daugiakalbystę

1

Informacija apie daugiakalbystę

  • Augti daugiakalbiams yra daugelio vaikų kasdienybė.
  • Europos Sąjungoje (ES) oficialiai vartojamos 24 kalbos. Tačiau visoje Europoje kalbama dar bent 200 kalbų (Undehn, 2023, Goethe's institutas).
  • Bet yra pasaulio šalių, kuriose yra daug daugiau oficialių ir mažumų kalbų: Pavyzdžiui, Zimbabvėje yra 16 oficialių kalbų. Indijoje yra daugiau kaip 1000 tarmių ir daugiau kaip 100 skirtingų kalbų, iš kurių 23 yra oficialios kalbos (įskaitant anglų kalbą).
  • ES tikslas – įtvirtinti daugiakalbystę visoje Europoje. Todėl daugiakalbystė remiama oficialiai ir siekiama, kad kiekvienas pilietis mokėtų bent 2–3 kalbas (Europos Komisija, 2017).
2

Duomenys apie Austriją

  • 2023 m. ne Austrijoje gimė 21,7 proc. Austrijos gyventojų. Vienoje šis skaičius išaugo iki 39,3 proc. (Österreichischer Integrationsfonds, 2023).
  • 2021 m. Austrijoje 26,9 proc. mokinių kaip šeimos kalbą nurodė ne vokiečių kalbą (Österreichischer Integrationsfonds, 2023).
3

Duomenys apie Vokietiją

  • 2017 m. 20,2 proc. vaikų, jaunesnių nei 6 m., namuose dažniausiai kalbėjo ne vokiškai (Geis-Thöne, 2022).
  • 2019 m. tik 65,3 proc. 3–4 m. vaikų iš šeimų, nelabai gerai mokančių šalies kalbą, lankė darželį (Geis-Thöne, 2022).
  • 2022 m. Vokietijoje 21 proc. vaikų, jaunesnių nei 14 m., namuose kalbėjo daugiau nei viena kalba (Geis-Thöne, 2022).
  • 15 proc. namų ūkių vokiečių kalbą vartoja kartu su kitomis kalbomis arba vokiečių kalbos nevartoja kaip šeimos kalbos (Destatis, 2022).
  • Vokietijoje be vokiečių kalbos, dažniausiai yra vartojamos turkų, rusų, arabų, lenkų ir anglų kalbos (Destatis, 2022).
4

Duomenys apie Lietuvą

  • Dauguma Lietuvos gyventojų yra dvikalbiai arba daugiakalbiai – 90 proc. kalba ir supranta daugiau nei viena kalba. Labiausiai paplitusios užsienio kalbos yra rusų (ją kaip svetimąją kalbą moka 86 proc. Lietuvos gyventojų) ir anglų (ją moka 70 proc. Lietuvos gyventojų). Tačiau ši padėtis keičiasi: žmonių, mokančių rusų kalbą, skaičius mažėja, o anglų kalbą šiuo metu moka vis daugiau žmonių (Hilbig, I., 2022).
  • Daugelį metų dauguma imigrantų buvo grįžtantys Lietuvos piliečiai (82 proc.), o nuo 2022 m. dauguma naujų imigrantų yra ne ES piliečiai (84 proc.) (123.emn.lt).
  • Apie 6 proc. Lietuvos gyventojų gimė ne Lietuvoje. 2022 m. pradžioje lietuviai sudarė 85,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų, lenkai – 6,6 proc., rusai – 5,1 proc., kiti – 3,2 proc. Daugumos ne lietuvių tautybės žmonių šeimos kalba yra ne lietuvių kalba (Oficialiosios statistikos portalas).
  • 2022–2023 m. beveik 10,6 proc. moksleivių lankė ne lietuvių vidurines mokyklas, o rinkosi rusų, lenkų ar kt., kuriose kai kurie pirmą kartą pradėjo mokytis lietuvių kalbos (Bendrasis ugdymas).
  • Tačiau kai kurios ne lietuvių tautybės šeimos – tiek Lietuvos tautinės mažumos, tiek neseniai imigravusios – renkasi vaikus mokyti lietuviškose mokyklose. Lietuvių emigrantų šeimos, kurios reemigruoja į Lietuvą, taip pat leidžia savo vaikus į lietuviškas mokyklas. Šių vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis labai varijuoja.
5

Duomenys apie Lenkiją

  • Dar visai neseniai Lenkija buvo vienakalbė šalis. Padėtis palaipsniui pasikeitė po įstojimo į ES 2004 m. dėl migracijos į šalį ir iš jos bei dėl mišrių santuokų. Be to, buvo pripažintos etninių mažumų teisės.
  • Mokyklose nuolat daugėja mokinių iš migrantų ir daugiakalbių šeimų, pavyzdžiui, 2009 m. buvo 9610 tokių mokinių, o 2019 m. – jau 51363 (NIK, 2020). Į šį skaičių taip pat patenka vaikai iš lenkų migrantų šeimų, grįžtančių į Lenkiją.
  • Nuo 2022 m. į Lenkijos mokyklas ir vaikų darželius buvo priimta 1 879 000 ukrainiečių pabėgėlių vaikų (samorzad.infor.pl, 2023 m.).
  • Labiausiai paplitusios kalbos, be lenkų, yra ukrainiečių, baltarusių, vokiečių, rusų ir vietnamiečių (GUS [Vyriausioji statistikos valdyba], 2020).
6

Duomenys apie Slovėniją

  • 2023 m. 9 proc. Slovėnijos mokinių gimė ne Slovėnijoje.
  • Labiausiai paplitusios gimtosios kalbos, be slovėnų, yra serbų-kroatų, albanų, makedonų, vengrų ir italų.
Literatūra
  • De Houwer, A. (2015). Integration und Interkulturalität in Kindertagesstätten und in Kindergärten: Die Rolle der Umgebungssprache für das Wohlbefinden von Kleinkindern. In: E. Reichert-Garschhammer, C. Kieferle, M. Wertfein & F. Becker-Stoll (Hrsg.): Inklusion und Partizipation – Vielfalt als Chance und Anspruch (S. 113-125). Göttingen: Vandenboeck & Ruprecht.
  • Dintsioudi, A., Krankenhagen, J. (2020). Mehrsprachigkeit in der KiTa von Anfang an gut begleiten. nifbe-Beiträge zur Professionalisierung Nr. 12. Osnabrück: nifbe.
  • Feierabend, S., Plankenhorn, T. & Rathgeb, T. (2015). miniKIM 2014. Kleinkinder und Medien. Basisuntersuchung zum Medienumgang 2- bis 5-Jähriger in Deutschland. Stuttgart: Medien pädagogischer Forschungsverbund Südwest.
  • Panagiotopoulou, A. (2016). Mehrsprachigkeit in der Kindheit. Perspektiven für die frühpädagogische Praxis. In: Deutsches Jugendinstitut e.V. (Hrsg.): Weiterbildungsinitiative Frühpädagogische Fachkräfte (Wiff-Expertise Nr. 46). München: DJI.
  • Tracy, R. (2008). Wie Kinder Sprache lernen. Und wie wir sie dabei unterstützen können. Tübingen: Narr Francke Attempo Verlag.
  • Woerfel, T. (2022). Mehrsprachigkeit in Kita und Schule. Köln: Mercator-Institut für Sprachförderung und Deutsch als Zweitsprache.
  • Bialystock, E. (2001). Bilingualism in development: Language, literacy and cognition. New York, NJ: Cambridge University Press.
  • Bialystock, E., Majumber, S. & Martin, M.M. (2003): Developing phonological awareness: Is there a bilingual advantage? Applied Psycholinguistics, 24(1), 27-44.
  • Byers-Heinlein, K., Burns T.C. & Werker, J.F. (2010). The Roots of Bilingualism in Newborns. Psychological Science, 21(3), 343-348.
  • Garcia, O. (2009). Bilingual education in the 21st century: A global perspective. West Sussex, UK: Wiley- Blackwell.
  • Gogolin, I. (2012). First language and second language learning. In: J.A. Banks (Ed.): The Encyclopedia of Diversity in Education (p. 915- 918). Thousand Oaks, CA & London: Sage Publication.
  • Mampe, B., Friederici, A.D., Christophe, A. & Wermke, K. (2009). Newborn's cry melody is shaped by their native language. Current Biology, 19(23), 1994-1997.
  • Zurer Pearson, B. (2008). Raising a bilingual child. A step-by-step guide for parents. NY: Living Language.
AtgalTurinysKitas